Holokaustas

Romų genocidas

Antrasis pasaulinis karas ir jo metu vykęs romų genocidas padarė didelę žalą Lietuvoje gyvenusiems romams ir paliko skaudžius pėdsakus jų atmintyje. 1942 m. nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjus masiniams romų areštams, sulaikyti romų kilmės asmenys buvo gabenami į koncentracijos stovyklas ir darbams į Vokietiją bei Prancūziją. Iš viso iš Lietuvos darbams buvo deportuota maždaug tūkstantis romų, dauguma jų grįžo atgal į Lietuvą.

Romai buvo žudomi ir Lietuvos teritorijoje. Daugiausiai romų buvo sušaudyta Pravieniškėse, taip pat romai buvo žudomi netoli Švenčionių, Šalčininkų rajone. Dokumentuose rasta įrodymų, kad Vilniuje, Kirtimų vietovėje buvo sunaikintas romų taboras, tikslus žuvusiųjų skaičius nenurodytas. Nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta ne mažiau 500 romų, arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Žinoma, kad naciai sušaudydavo klajojančių romų šeimas tiesiog sutikę kelyje, tačiau tai nebuvo nurodoma pranešimuose ir dokumentuose, todėl spėjama, jog šis skaičius gali būti ir didesnis.

Lietuvos romų visuomeninės organizacijos kasmet organzuoja rugpjūčio 2 d. Holokausto aukų minėjimą ir kartu su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos vyriausybės siekia įtraukti rugpjūčio 2 dieną į Atmintinų dienų įstatymą kaip Romų holokausto aukų atminimo dieną. Tai siūlytina siekiant skatinti tarpkultūrinį dialogą, didinti romų kultūros atvirumą ir visuomenės toleranciją, siekiant didesnės integracijos, tarpusavio supratimo, visuomenės švietimo apie romų kultūrą ir istoriją. Plačiau

                        Romai Belzec stovykloje Lenkijoje Romai Dachau koncentracijos stovykloje 1941 m. Serbijoje sulaikyti Romai


„ATMINIMO AKMENYS“ ROMŲ HOLOKAUSTUI ATMINTI

J. Tilvyčio g. 1 įmontavus keturis „Atminimo akmenis“, Panevėžys prisijungė prie didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi. Šios lentelės grindinyje tapo pirmuoju monumentu Lietuvoje, įprasminančiu romų bendruomenės tragediją.

„Atminimo akmenys“ mieste įamžino panevėžietes Oną Matuzevičienę-Bagdonavičiūtę, Anastaziją Jablonskienę-Bagdonavičiūtę, Zosę Matuzevičiūtę, Oną Grachauskienę-Bagdonavičiūtę. Jie taip pat simboliškai primins apie visus romus, kankintus ar nužudytus holokausto metu.

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, nacių buvo persekiojami dėl rasistinių paskatų – išžudyta šimtai tūkstančių romų, kurių protėvių kartų kartos gyveno Europoje. Ne išimtis buvo ir Lietuva. Manoma, kad šalyje nužudyta ne mažiau kaip 500 romų kilmės asmenų (tai sudarė trečdalį bendruomenės). Nacių okupacijos pabaigoje žmonės buvo vežami į Prancūziją ir Vokietiją – deportuota apie 1000 romų.

1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, buvo sunaikintas romų (čigonų) lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių. Pažymint šią tragišką dieną, kasmet pradėta minėti Tarptautinė romų holokausto aukų atminimo diena. Plačiau

„Atminimo akmenys“ įrengti šioms panevežietėms atminti:


Panevėžio romai, patyrę holokaustą

Nuotraukos – Vidos Beinortienės asmeninis archyvas.

Galerija


Metodinė medžiaga apie romų genocidą ir holokaustą

 

  • Europos Tarybos leidinys „Right to Remember“ skirtas romų bendruomenėms ir ypatingai romų jaunimui, išsamiau susipažinti su romų holokaustu, kuris, kaip istorinis faktas, nebuvo ilgai minimas ir detaliai analizuotas.
  • Tarptautinio holokausto atminimo alianco metodinė medžiaga ir kiti leidiniai yra skirti prisiminti romų holokaustą, visuomenę ir romų bendruomenes skatinti prisiminti šį įvykį.
  • Metodinė medžiaga apie romų ir sinti holokaustą. Joje aprašomas romų ir sinti gyvenimas prieš karą, romų diskriminacijos pradžia ir priežastys, holokaustas, koncentracijos stovyklos, išlikusių gyvų liudininkų istorijos.
  • Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos „OSCE“ metodinėje medžiagoje  yra supažindinama su romų ir sinti holokaustu, aprašomi būdai, kaip skleisti informaciją apie šį įvykį jaunimui mokyklose bei pateikiama informacija apie romų holokausto atminimo įamžinimą įvairiose Europos šalyse.
  • Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus dr. Arūno Bubnio pranešimas pristatytas 2017 m. lapkričio 28 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuotoje konferencijoje „Europos romų genocidas 1939-1945 m.“

 

 

  • „Dikh he na bister“ – romų genocidui atminti skirtas renginys, inicijuojamas romų jaunimo organizacijos ternYPE. Romų genocido minėjimo iniciatyva siekiama skatinti sąmoningumą jaunimo, visuomenės bei lyderių tarpe tam, kad būtų efektyviai kovojama su diskriminacija, nukreipta prieš romų tautybės asmenis:

http://2august.eu/

  • ternYPE romų jaunimo organizacija sukūrė dokumentinį filmą apie  „Dikh he na bister“ – kasmet rengiamą iniciatyvą, skirtą paminėti romų genocido aukų atminimą. Šis renginys suvienija romų ir ne romų tautybės asmenis iš visos Europos:

http://2august.eu/live-coverage/documentary-films/

  • Knyga „Mokomoji priemonė, skirta romų genocido istorijai: edukacija, atminimas ir jaunimo vaidmuo“ išleista romų jaunimo organizacijos ternYpe bei Krokuvos pedagoginio universiteto iniciatyva. Ji skirta ne tik mokyti jaunimą romų genocido istorijos, bet ir ugdyti sąmoningumą pastarosios temos atžvilgiu, kartu didinant norą kovoti su diskriminacija, nukreipta prieš romus:

http://2august.eu/book-remembrance/

  • Europos Taryba parengė informaciją mokytojams ir kitiems švietimo srityje dirbantiems asmenims skirtą informaciją apie Aušvico-Birkenau koncentracijos memorialo ir muziejaus lankymą: ką turėtų žinoti jaunimas prieš apsilankydamas memoriale, kaip mokytojai turėtų pasiruošti vizitui, susitikimai su genocidą išgyvenusiais asmenimis, emocinis pasirengimas prieš apsilankymą ir t.t.

http://auschwitz.org/gfx/auschwitz/userfiles/auschwitz/inne/european_pack_for_visiting_auschwitz.pdf

  • Romų rezistencijos puslapyje pateikiama išsami romų ir sinti tautybės asmenų istorija, faktai apie romų genocidą, jų gyvenimo sąlygas Antrojo pasaulinio karo metu:

http://rromani-resistance.com/

  • Apie romų tautybės asmenų gyvenimą Aušvico-Birkenau stovykloje, pateikiant istorinius dokumentus,  pasakojama Nacionalinio Lenkijos muziejaus  puslapyje: 

http://lekcja.auschwitz.org/en_roma_auschwitz/story_html5.html