Kirill Kozhanov
/ Södertörno universitetas, Stokholmas
Dabartinėje Lietuvoje yra paplitusios kelios romų kalbos tarmės, kurių pagrindinės yra Lietuvos romų (litóvska romá), Latvijos romų (lotfítka romá) ir kelderarų (kotliarų) tarmės. Lietuvos ir Latvijos romų tarmės priklauso šiaurės rytų tarminei grupei (žr. toliau), yra leksiškai ir struktūriškai artimos, o kelderarų tarmė – šiaurės vlachų tarminei grupei ir yra sunkiai suprantama kitiems Lietuvos romams, neturintiems bendravimo su kelderarais patirties.
Lietuvos romų tarmė yra didžiausia pagal ja kalbančiųjų skaičių ir vartojama visoje Lietuvoje ir net už jos ribų – Lietuvos–Baltarusijos (pvz., Ašmenoje) ir Lietuvos–Rusijos (Kaliningrado sritis) paribyje. Per pastaruosius dešimtmečius didelė Lietuvos romų dalis emigravo į užsienį, ypač į Didžiąją Britaniją. Pagal 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymą Lietuvoje gyveno 2115 romų. Bendras šia tarme kalbančių žmonių skaičius gali būti apie
4–5 tūkstančius (įskaitant tuos, kurie gyvena už Lietuvos ribų). Nors romų kalba yra gerai saugoma ir dauguma Lietuvos romų moka kalbėti romiškai, jie visi yra daugiakalbiai. Be romų kalbos romai gerai kalba lietuviškai, rusiškai, o Lietuvos pietinėje dalyje moka dar lenkų ir baltarusių kalbas.
Lietuvos vakarinėje dalyje (Mažojoje Lietuvoje arba Rytų Prūsijoje) istoriškai buvo kalbama atskira tarme, kuri dabar žinoma kaip fliukų. Matyt, ši tarmė buvo gana artima, bet vargu ar identiška sinti tarmei, kuri susiformavo vokiečių kalbos teritorijose: tai parodo tam tikri žodžiai ir formos su -h– vietoj -s-, pvz. fliukų ho ir liet.-r. so „kas“, fliukų hom ir liet.-r. som „esu“; būtojo laiko trečiojo asmens vienaskaitos galūnė -as, kur Lietuvos romai turi -a, plg. fliukų hó kerdás-pes? ir liet.-r. só kerďá-pes? „ kas atsitiko? “ (paž. „kas darė-si“) ir kt. Tarpukariu šia tarme buvo vis dar plačiai kalbama, apie ją (kaip Mažosios Lietuvos tarmę) rašė A. Salys ir I. Kisinas (1936:12). Tačiau dabar Lietuvoje ši tarmė beveik visiškai pamiršta: romai-fliukai kalba bendra litóvska romá tarme ir tik senesnės kartos žmonės prisimena tam tikrus žodžius ar posakius. Tuo pačiu metu fliukai, nors ir kalbėdami litóvska romá tarme, dažnai turi tam tikrą „akcentą“, pvz., skiria ilguosius ir
trumpuosius balsius arba pavartoja „savus“ žodžius.
Latvijos romų (lotfítka romá) tarmė yra paplitusi šiaurės Lietuvoje: pagrindinės vietovės, kur kalbama šia tarme, yra Šiauliai, Žagarė, Mažeikiai ir t.t. Tarmė taip pat priklauso šiaurės rytų romų tarmių grupei ir yra gana artima litóvska romá tarmei, bet istoriškai buvo stipriai paveikta latvių kalbos; daugiau apie šią tarmę žr. (Mānušs ir kiti 1996). Tikriausiai Latvijos romai atvyko į šiaurės Lietuvą jau iš Latvijos, nors sunku pasakyti kada, nes dabartinės lotfų šeimos gyvena Lietuvoje jau ilgą laiką.
Kelderarų (kotliarų) tarme daugiausia kalbama Vilniuje ir jo priemiesčiuose. Kotliarų tarmė priklauso šiaurės vlachų romų tarmių grupei ir susiformavo rumunų kalbos teritorijoje. Šios tarmės atstovai atkeliavo į Lietuvą iš visų Lietuvos romų vėliausiai – po Antrojo pasaulinio karo. Artimi šios tarmės variantai Rusijoje ir Ukrainoje yra detaliai aprašyti (Деметер, Деметер
1990; Ослон 2018).
Informacija paimta iš knygos: „Lietuvos romų sakytinės istorrijos archyvas“