Švietimas

Mokinių registro duomenimis, 2015–2016 m. m. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 419 romų
tautybės mokinių, dauguma jų – Vilniaus mieste, Panevėžyje, Jonavos rajone, Šalčininkų rajone. Didžioji dalis
romų mokinių (47 proc.) vis dar mokosi pradinėse klasėse, tačiau pastebimai daugėja moksleivių ir
aukštesniuose ugdymo lygmenyse. Naujausi duomenys rodo, kad 5–8 klasėse mokėsi 32 proc. romų
moksleivių, o 9–12 klasėse (pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose) – 13 proc. moksleivių (žr. 3 pav.).
Gimnazijos klasėse mokėsi 6 proc. romų moksleivių.

Šaltinis: Mokinių registro duomenys, 2016 m.

Ikimokyklinis ugymas

Tradiciškai romų vaikai yra auginami šeimose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko rečiau nei daugumos
Lietuvos gyventojų vaikai. 2015 m. romų apklausos duomenys rodo, kad mažiausieji (0–2 metų) vaikai lopšelių
nelanko (išskyrus vieną atvejį) ir yra prižiūrimi namuose. Vyresniųjų vaikų grupėje (3–6 m.) darželį lanko apie
trečdalis vaikų (33 proc.). Vaikų pasiskirstymas pagal lytį ikimokyklinėse įstaigose yra gana tolygus (darželius
vienodai lanko tiek berniukai, tiek mergaitės).
Tyrimai rodo, kad romų vaikai bendrojo ugdymo įstaigas pradeda lankyti kiek vėliau
nei privalomojo ugdymo amžiaus (7 metų), be to, neretai jauniausiųjų (7–8 metų) vaikų mokyklos
lankomumas yra gana prastas. Šio amžiaus vaikai dar nėra pakankamai savarankiški, kad vieni atvyktų į
ugdymo įstaigas, o tėvų galimybės palydėti vaikus neretai yra ribotos (dėl atsakomybių šeimoje, ypač jei auga
daugiau mažamečių vaikų, dėl būtinybės pavežti vaiką neturint tam reikiamų finansinių resursų ir t.t.).

Jaunesnioji mokyklinio amžiaus grupė (7 – 11 metų amžiaus vaikai)

2015 m. atliktos apklausos duomenys rodo, kad 7–11 metų vaikų grupėje mokyklos nelanko apie 15 proc.
romų vaikų, dauguma jų yra 7–8 metų. Pagrindinė mokyklos nelankymo priežastis – vėluojanti mokymosi
bendrojo ugdymo mokykloje pradžia (tėvai į mokyklą išleidžia kiek vyresnius vaikus) ir, tėvų nuomone,
nepakankamas vaikų savarankiškumas (nėra pajėgūs vieni atvykti į mokyklą, nėra pasiruošę savarankiškam
darbui pamokose). Visi 9–11 metų vaikai (išskyrus vieną atvejį) bendrojo ugdymo mokyklas lanko, tačiau nuo
9 metų ima ryškėti vaikų atsilikimas metuose pagal klases: 66 proc. devynmečių yra 1–2 klasėje (turėtų būti
trečioje), 74 proc. dešimtmečių yra 1–3 klasėje (turėtų būti ketvirtoje), 80 proc. vienuolikamečių yra 1–4
klasėje (turėtų būti penktoje). Didžioji dalis vaikų nuo klasiokų atsilieka vienerius metus, tačiau yra ir atvejų,
kai klasė ir amžius neatitinka 2–3 metais.
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus romų vaikai gana aktyviai dalyvauja neformaliajame ugdyme, ypač 9–11
metų vaikai. Dienos centrus, būrelius po pamokų ar pailgintos dienos grupes lanko 47 proc. visų 7–11 metų
vaikų. Vis tik, skirtingose savivaldybėse vaikų įsitraukimas į neformaliojo ugdymo veiklas skiriasi.
Atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad 9–13 m. vaikai
yra pajėgūs savarankiškai atvykti į mokyklą, turi geresnius socialinius įgūdžius bei gali lengviau dalyvauti
ugdyme nei jaunesnieji. Vis dėlto, vaikai ugdymo procese susiduria su įvairiais sunkumais
– dėl žemo tėvų išsilavinimo jiems yra sunkiau sulaukti papildomos ugdymo pagalbos namuose, neretai dėl
sudėtingų gyvenamojo būsto sąlygų namuose nėra sąlygų atlikti mokykloje užduodamus namų darbus (nėra
rašomojo stalo, tinkamo apšvietimo, saugios aplinkos susikaupimui ir pan.), šeima neturi galimybių aprūpinti
vaikus visomis reikiamomis ugdymo priemonėmis ir pan.

Vyresniojo mokyklinio amžiaus  (12 – 16) vaikų grupė

2015 m. atliktos apklausos duomenys rodo, kad 12–16 m. vaikų grupėje mokyklos nelanko 13 proc. vaikų,
dauguma jų – vyriausioje (14–16 m.) grupėje. Pagrindinė mokyklos nelankymo priežastis – ankstyvas
pasitraukimas iš ugdymo nulemtas patiriamų mokymosi sunkumų ir nesėkmių (pvz., antramečiavimo, prastų
pažymių) ir paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumų (susilpnėjusi motyvacija mokytis, tapatumo paieškos,
nerimastingumas ir kt.). Nedidelė dalis romų vaikų iš ugdymo pasitraukia dėl siekio sudaryti ankstyvas
santuokas (2011 m. Vilniaus Kirtimų gyvenvietėje atliktos apklausos duomenimis 4 proc. romų moterų pirmą
vaiką gimdė 14–15 m., 21 proc. – būdamos 16–17 m.), tačiau ankstyvos santuokos daugiau būdingos tiems
asmenims, kurie neįgyja net pradinio išsilavinimo (kurį sėkmingo dalyvavimo ugdymo sistemoje atveju galėtų
įgyti iki 10–11 metų).

Romų vaikai ir jaunimas lanko neformaliojo ugdymo grupes, dalyvauja kitose popamokinėse veiklose. 2015 m. duomenimis, 33 proc. romų vaikų lanko vaikų dienos arba vaikų užimtumo centrus.

Vieta Romų visuomenės centras Panevėžio vaikų dienos užimtumo centras Lietuvos sakaliukų sąjunga „Padėk pritapti“
Veikla Ikimokyklinis ir priešmokyklinis vaikų ugdymas; dienos centro „Laipteliai į viršų“ renginiai, socialinių įgudžių ugdymo, pagalbos sprendžiant socialines problemas, paslaugos. Socialinis, etinis, intelektualinis, fizinis ugdymas; popamokinė veikla. Romų kultūros ir tradicijų puoselėjimas. Pagalba sprendžiant socialines problemas. Popamokiniai užsiėmimai su romų tautybės vaikais. Romų kultūros ir tradicijų puoselėjimas.

Rekomendacijos mokytojams ir socialiniams pedagogams

Romų vaikų dalyvavimas iki mokyklinio ir bendrojo ugdymo švietimo įstaigose:

Ugdymo įstaigos_Romai_2019 09 01

 Ugdymo įstaigos_Romai 2018-09-01

Ugdymo įstaigos_Romai _2017 09 01

 

Suaugusiųjų švietimas

2015 m. atliktos romų apklausos duomenimis, 8,5 proc. suaugusių romų dalyvavo įvairiose mokymosi visą gyvenimą
programose (darbo biržos organizuotuose mokymuose, neformaliojo suaugusiųjų ugdymo užsiėmimuose).
Nors tai nėra didelė dalis, ji šiuo metu atitinka bendrą Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių mokymosi visą
gyvenimą programose, vidurkį. Dauguma romų į suaugusiųjų švietimo veiklas įsitraukia tuomet, kai yra
įgyvendinami tiksliniai, romų integracijai į darbo biržą skatinti skirti projektai (2016–2020 m. bus
įgyvendinamas Europos socialinio fondo finansuojamas projektas „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo
galimybės ir iššūkiai“). Vis dėlto, siekiant išvengti projektinio finansavimo netolygumų (veiklos pasiekia ne
visas savivaldybes, yra vykdomos tik apibrėžtą laikotarpį), savivaldybės turėtų nustatyti suaugusiųjų ugdymo
prioritetus ir skyrę finansavimą pasiekti tas vietos gyventojų grupes, kurioms suaugusiųjų švietimas yra
reikalingiausias ir naudingiausias. Tolygiai plėtojamas neformalusis suaugusiųjų švietimas leistų romų
tautybės asmenims įgyti naujų gebėjimų, gerinti gyvenimo kokybę ir spręsti dalį socialinių problemų.