Antičigonizmas

ANTIČIGONIZMAS

Deja, daugelyje Europos valstybių pasitaiko atvejų, kai:

– neigiamas romų genocidas;

– romai persekiojami dėl savo etninės priklausomybės;

– smurtaujama prieš romų bendruomenes ir jų turtą;

– romų vaikai įrašomi į specialias mokyklas arba steigiamos klasės tik romų vaikams;

– vykdoma priverstinė sterilizacija;

– skleidžiami stereotipai apie romus, provokuojantys neapykantos kalbą;

– Ir kiti atvejai

Visa tai vadinama ANTIČIGONIZMU

Antičigonizmo sąvoka (Romani- ANTI-CIGANIZMO) atsirado Rusijoje 1920 m., tačiau pats reiškinys turi gilias istorines šaknis.

1970 – 1980 metais antičigonizmo sąvoką pradėjo vartoti akademinėse diskusijose. Nuo 2000 metų po truputi „antičigonizmas“ atsiranda tarptautinių institucijų leksikoje. Pirmasis teisinis dokumentas, kuriame buvo pavartota sąvoka „antičigonizmas“ – tai 2005 m. Europos Parlamento rezoliucija „Dėl romų padėties Europoje“. 2005 – 2006 m. įsitvirtino šio termino vartojimas įvairiose tarptautinėse organizacijose ir jų dokumentuose. Europos Tarybos ECRI komisija (European Comission against Racism and Intolerance – Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją) 2005 m. pripažino, kad egzistuoja specifinė rasizmo forma romų atžvilgiu. 2011 metais ECRI priėmė rekomendaciją Nr. 13 ,,Dėl kovos su antičigonizmu ir romų diskriminacija“, kurioje naudojamas 2006 metais Valeriu Nicolae pasiūlytas apibrėžimas:

  ,,Antičigonizmas yra specifinė rasizmo forma, rasinio pranašumo ideologija, nužmoginimo ir institucinio rasizmo forma […], kylanti dėl istorinės diskriminacijos“.

2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamentas rezoliucijoje Tarptautinės romų dienos proga pakartojo šį antičigonizmo apibrėžimą.

 

 

Aljansas prieš antičigonizmą (Europos romų organizacijų susivienijimas) siūlo tokį apibrėžimą:

Antičigonizmas yra istoriškai sukonstruotas, nuolatinis rasizmas prieš socialines grupes, identifikuojamas kaip ,,čigonai“, kuris apima:

  1. suvienodintą šių grupių suvokimą ir aprašymą;
  2. specifinių savybių priskyrimą;
  3. diskriminuojančias socialines struktūras ir smurtinę praktiką, kurios turi žeminantį poveikį ir sukuria struktūrinę nelygybę.

 

Tarptautinis holokausto atminimo aljansas (IHRA – International Holocaust Remembrance Alliance) naudoja  2020 m. spalio 8 d. priimtą darbinį apibrėžimą:

,,Antičigonizmas/anti-romų diskriminacija yra individualus veiksmas; institucinė politika ir praktika, kuria siekiama marginalizacijos ir atskirties; fizinis smurtas; romų kultūros ir gyvenimo būdo nuvertinimas; neapykantos kalba, nukreipta į romus ir kitas panašias grupes, kurios buvo persekiojamos nacių laikotarpiu ir toliau persekiojamos, nes yra ,,čigonai“.

Antičigonizmo sąvoka siekiama pakeisti viešos politikos romų atžvilgiu formavimą perkeliant atsakomybę už romų diskriminaciją, sisteminį-istorinį rasizmą ir atskirtį valdžios institucijoms, kurios turi pareigą veiksmingai užtikrinti romų lygybę, nediskriminavimą ir pagrindines teises.

Antičigonizmas yra plati sąvoka, kuri turi kolektyvinį, o ne individualų charakterį, nukreiptą į visus tuos, kuriuos visuomenėje suvokia kaip „čigonus“. Diskriminacija dažniausiai turi individualų tikslą, todėl negali aprėpti visų netinkamo elgesio formų romų atžvilgiu.